Draustiniai

Akmenos kraštovaizdžio draustinis apima Akmenos upės slėnio agrarinės ir miškingos teritorijos atkarpą nuo Paakmenio kaimo iki žiočių, Bremenos upelio žemupį, Jūros ir Akmenos upių santaką su Senojo Obelyno, Driežų, Pakoplyčio, Vaičių, Deblių, Burkėnų, Andriejaičių, Kreivių kaimavietėmis bei Pagramančio miesteliu. Plotas apie 1845 ha. Tikslas – išsaugoti Akmenos salpinio slėnio kraštovaizdį su natūraliomis pievomis ir šlaituose augančiais miškais, taip pat Lietuvos raudonosios knygos rūšis: augalų – mažosios gegužraibės (Orchis morio), vyriškosios gegužraibės (Orchis mascula), retažiedės miglės (Poa remota Forselles), svogūninės dantažolės (Dentaria bulbifera.), meškinio česnako (Allium ursinum.), dėmėtosios gegūnės (Dactylorhiza maculata) ir kt. augimvietes, o taip upėtakių, lašišų ir žiobrių nerštavietes, paukščių - tulžių (Alcedo atthis), didžiųjų dančiasnapių (Mergus merganser), žaliųjų meletų (Picus viridis) perimvietes, ūdrų (Lutra lutra) gyvenamąsias vietoves, retų drugių (Papilio machaon, Pemasius mnemosyne) populiacijas, Pagramančio urbanistinį kompleksą, piliakalnius ir kitas vertybes.
Gražiausia ir vertingiausia šio draustinio dalis atsiveria šalia stovyklavietės „Lakštingalų slėnis“. Tai unikalūs šlaitai, apaugę plačialapių lapuočių miškais, įspūdingos atodangos ir kitos gamtos vertybės.

 
Jūros kraštovaizdžio draustinis apima Jūros upės slėnio atkarpą nuo Ringių kaimo iki Tauragės miesto ribos, taip pat Šunijos upelio žemupį, su agrarinėmis ir miškais apaugusiomis Gudlaukio, Matiškių, Ringių, Sungailiškių, Šaukėnų, Reksčių, Rekstukų, Minekiškių, Jocių, Alangos, Lengvenių, Dapkiškių, Jatkančių, Galmėnų, Norkaičių, Vitkaičių, Kelmynės, Lėkiškės kaimų teritorijomis bei Tauragės girininkijos 16, 17, 18 kvartalais. Plotas 1854 ha. Tikslas – išsaugoti Jūros slėnio kraštovaizdį su raiškiu gilinamosios ir šoninės erozijos suformuotu jūros slėniu, pasižyminčiomis ryškiomis terasomis, stačiais šlaitais, griovinės erozijos formomis, atodangomis, Lietuvos raudonosios knygos rūšis: boloninius katilėlius (Campanula bononiensis), vyriškąsias gegužraibes (Orchis mascula),  didžiuosius dančiasnapius (Mergus merganser), o taip pat upėtakių (Salmo trutta fario), lašišų (Salmo saler) ir žiobrių (Vimba vimba) nerštavietes.

Tyrelių kraštovaizdžio draustinis apima Tyrelių miško pietrytinę dalį (iki rajoninio kelio Tauragė - Balskai). Į jį patenka Tauragės miškų urėdijos Balskų girininkijos 100–104, 114–119, 130–134, 143–145, 154, 169–171 ir 183 kvartalai bei 99,142 kvartalų dalys, o taip pat agrarinė teritorija Voveraičių kaimavietėje. Plotas 946 ha. Tikslas – išsaugoti santykinai mažiau ūkinės veiklos pakeistą miškingą kraštovaizdį su būdingomis miško fitocenozėmis (brandūs eglynai, beržynai, juodalksnynai), su didžiausia įvairaus brandumo pušies medynų sankaupa šiame regioniniame parke, baltnugarių genių (Dendrocopos lencotos Bechst.), vapsvaėdžių (Pemllijošiš apivorus) gyvenamosiomis vietomis, įrašytų į Lietuvos raudonąją knygą drugių (Papilio machaon, Brenthis daphne) populiacijomis.

 
Plynosios telmologinis draustinis apima Dabrupinės girininkijos 94–96, 108–110, 124–126, 137, 138, 148, 149 kvartalus, o taip pat Balskų girininkijos 97, 98, 111, 112, 113, 127–129, 139–141 kvartalus bei dalį 99 ir 142 kvartalų iki rajoninio kelio (Tauragė–Balskai). Plotas 840 ha. Tikslas – išsaugoti aukštapelkės kompleksą su plynėmis, ežerokšniais bei apypelkio miškais, kupstinių kūlingių (Trichophorum caespitosum L.Hartum) augimvietes, paukščių – dirvinių sėjikų (Pluvialis apricaria) gervių (Grus grus), perimvietes, erelių rėksnių (Aguita pomaritartall C.L.Brechm), vapsvaėdžių (Permis apivorus), baltnugarių genių (Dendrocopos lencotos Bechst.) gyvenamus biotopus apypelkio miškuose.
Smarkiai išsigaubusią Plynosios aukštapelkę dengia 3–4 m storio durpių klodas. Klodo sandara rodo, kad seklioje įlomėje iš pradžių būta raisto, kuris ilgainiui užleido vietą fuskuminei plynei. Tai patvirtina ir istoriniai kartografiniai rajono žemėlapiai. Senesniuose žemėlapiuose aukštaplynės vietoje pažymėtas raistas. Dabartiniu metu šioje teritorijoje susiformavęs tipiškas aukštapelkės kompleksas. Išteka trys upeliai: Alanga, Krančia ir Vynija. Pastarieji du numelioruoti. Neigiamas melioracijos poveikis tas, kad sumažėja augalų rūšių ir bendrijų įvairovė, vietoje pelkinių augalų ima augti miškų augmenija, o kai kur net pievų augmenija.
Plynosios pakraščiuose tarpsta kimininių raistų bendrijos. Medžių aukšte vyrauja paprastoji pušis. Žolynas gerai išsivystęs, vyrauja paprastoji nendrė, kupstinis švylys, viksvos, paprastoji melvenė, pelkinis gailis, tekšė ir kt.Labiau išgaubtoje pelkės dalyje, t. y. arčiau pelkės centro, auga žemaūgės pušaitės ir karpotieji beržai. Žolinėje paklotėje dominuoja paprastoji spanguolė, magelaniniai kiminai, kupstinis švylys, juodoji varnauogė, viržis, apskritalapė saulašarė, vaivorai bei Raudonosios knygos rūšis – kupstinė kūlingė.Pelkės centre yra duburingieji kompleksai. Jie sudaryti iš skirtingų bendrijų: pakilių vietų (kemsų) ir įdubusių plotelių (duburių). Duburiai dažniausiai yra pailgos formos, 2–10 m ilgio ir 3 m pločio. Aukščių skirtumas tarp kemsų ir duburių 0,3–0,6 m. Duburiuose, kurių paviršiuje žliugsi vanduo, auga hidrofiliniai augalai, o kemsams būdingi sausesnių vietų augalai.

Lylavos hidrografinis draustinis apima regioninio parko centrinėje dalyje tekantį Lylavos upelį ir jo apyslėnį Pagramančio miške (Pagramančio girininkijos 44, 45, 48 kvartalų dalys). Plotas 138 ha. Lylavos upelio ilgis 9 km. Tikslas – išsaugoti natūralų Lylavos upelį, kaip nedidelių Jūros upės intakų etaloną ir jo slėnį, pasižymintį vieninteliais regioniniame parke augančiais brandžiais skroblynų medynais, jonpaparčių sąžalynais, Lietuvos raudonosios knygos rūšis: svogūninę dantažolę (Dentaria bulbifera), paprastąjį kardelį (Gladiolus imbricatus), statųjį atgirį (Huperzia selago), Lylavos upelyje neršiančią upinę nėgę (Lampetra fliuviatilis).Gausi ir įvairi draustinyje ornitofauna. Upelio slėniuose mielai apsigyvena strazdai, kikiliai, liepsnelės, tošinukės, zylės, bukučiai, miškiniai lipučiai. Pastebėtos Lietuvos raudonosios knygos rūšys: žalioji, pilkoji ir juodoji meletos, baltnugaris genys.Gausi ir įvairi žvėrių populiacija. Be smulkiųjų graužikų, dažnai sutinkami – taurieji elniai, šernai, kartais užklysta vilkai.

 

Pagramančio miško beržo genetinis draustinis išskirtas 2019 metais siekiant išsaugoti Pagramančio miško karpotojo beržo (Betula pendula) populiacijos genetinę įvairovę kintančios aplinkos sąlygomis ir užtikrinti šios populiacijos atsikūrimą arba atkūrimą jos dauginamąją medžiaga. Draustinio plotas - 4,57 ha.